- atavaras
- atãvaras sm. (1, 3b) 1. Ukm upės giluma, verpeto išsukta duobė, sietuva, akivaras: Atavare dugno nepasieksi Tvr. Indrajoj yra tokių atãvarų, kur arkliai gali plaukt Ds. Nebraidykit upėje – įlėksit atãvaran Ut. Kai graudžia, tai visos žuvys būna atavaruos Tvr. Kuris ataima lašus lietaus ir išpila lietus kaip atavarus BaJob36,27. 2. neužšąlanti, atsivėrusi vieta upėje ar ežere: Upėj, kur yra atavarų̃, daug ančių žiemą priskrenda Trgn. 3. klampynė: Kad tik stojo ruduo, tai prasidėjo ir atãvaras – palijo, pašlapo Ppl. Palaidžioj kelias gyvas atãvaras Ds. Per tokį atãvarą galvijų nepervarysi Sug. ║ šlapias kelias, pašalą paleidus: Nevažiuok, palauk kelias dienas, kol pradžius – dabar pats atãvaras Slm. ║ klampus šaltinis šlaite: Atsargiai kalnu eik, tę atãvaras yr Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.